- išgaruoti
- išgarúoti vksm. Išgarúoja pélkėse drėgmė̃, vanduõ.
.
.
išgaruoti — intr. 1. išeiti garui, kvapui: Kvapas išgarãvęs K. Neužkišiau buteliuko, ir išgarãvo Jnšk. | refl.: Atkišk bačką, alus išsigaruos Ds. Gira neišsigaruoja (nenustalbsta) Vlkv. 2. prk. dingti, išnykti: Petrui iš nustebimo visos mintys iš galvos… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdūkti — išdū̃kti intr. 1. Rd, Šl išsikvėpti, išgaruoti: Kodėl neužkiši butelio, išdū̃ks degtinė Dglš. Alus išdū̃kęs J. Aklinai uždenk, kad macė neišdūktų S.Čiurl. | refl. Ds: Paliko uzboną neuždengtą, ir alus per naktį visai išsidūko Jnš. ║ išgaruoti iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdūlėti — 1 išdūlėti, ėja (ìšdūla, išdū̃li), ėjo intr., išdulėti, ėja (ìšdula, ìšduli), ėjo 1. išpūti, ištrūnyti: Gluosnio visas vidurys išdūlėjo Rdm. Ir pastogėj sudėti rąstai išdūlėja Up. Sienojis išdūlėjo, (nuo) kinivarpų suėstas J. Per metus (ilgą… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgaravimas — išgarãvimas sm. (1) 1. → išgaruoti 1: Supurentas nuskustų ražienų paviršius sulaiko drėgmės išgaravimą sp. | refl.: Amoniako išsigaravimą sulaiko gipsas rš. 2. refl. → išgaruoti 3 (refl): Pribaigė kiaulę, nelaukę išsigarãvimo, ale mėsos vis… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgaruoti — tr., intr. apsvaigti, apsirgti nuo garų (smalkių), gėrimo: Stovėjau kaip apgaravęs rš. Ko žiopčioji kap višta galvą apgarãvus? Al. garuoti; apgaruoti; atgaruoti; įgaruoti; išgaruoti; nugaruoti; pagaruoti; pragaruoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atgaruoti — intr. 1. ateiti garui: Bet ir drėgmės čia tiek, kiek atgaruoja iš jūros Vaižg. 2. prk. sušilus ateiti: Petras taku per kalnelį atgaruoja Lel. garuoti; apgaruoti; atgaruoti; įgaruoti; išgaruoti; nugaruoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
garuoti — garuoti, uoja, ãvo intr. 1. leisti garus; eiti garais; vėsti: Karštas valgis garuoja K. Vanduo virdamas garuo[ja] J. Garuoja žemelė, džiūva rš. Jos drėgnas kūnas garavo pakilusiu karščiu P.Cvir. Ant stalo atsirado garuoją dubeniai P.Cvir. Rūkas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdujėti — 2 išdujėti intr. Š išgaruoti. dujėti; išdujėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdvokti — išdvõkti, ia (ìšdvokia), ìšdvokė intr. išgaruoti, išdūkti: Išdvokusi druska niekam nebetinka rš. | refl.: Alus neužkimštas išsidvõks Jnš. Išsìdvokia alus, šūdas Lp. dvokti; apdvokti; įsidvokti; išdvokti; nudvokti; padvokti; perdvokti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išdūliuoti — intr. išnykti dūliuojant, išgaruoti: Debesys antejo ir išdūliãvo, t. y. išskydo J. dūliuoti; apdūliuoti; atidūliuoti; išdūliuoti; nudūliuoti; padūliuoti; uždūliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language